karaliauti — karaliáuti vksm. Formaliai̇̃ išli̇̀kusioje monárchijoje karãlius karaliãvo, bet neval̃dė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
užkaraliauti — 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliauti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
carauti — carauti, auja, ãvo intr. BŽ604 būti caru, karaliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaraliauti — intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
karaliavimas — karaliãvimas sm. (1); R → karaliauti: Jo karaliavimui nebus galo SkvLuk1,33 … Dictionary of the Lithuanian Language
karalijauti — karalijauti, auja, avo Mž401 žr. karaliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kruliuiti — ×kruliùiti, iùja, iùjo (brus. кpyлeвaць) intr. OZ27 karaliauti, viešpatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaraliauti — intr. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi J. | refl.: Tas jau visai nusikaraliavo Tr. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
paklusti — paklùsti intr. KI504 paklausyti, pasidaryti klusniam: Pakluso smakas ir ėjo toliaus Tat. Sigutė nepakluso ir nėjo VoK133. Kaip jis sugeba priversti visus paklusti! J.Dov. Tėvalio nabaštikas i paklùso Pln. Ar paklùsi, kad antsikaus ans? J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language